- rimastis
- rimastìs sf. (3b) K, NdŽ; Vd, sm. Krz160, N, K 1. OsG122, LsB580, M ramybė, ramuma: Vaikai tur būt rìmasty i laukt pavasario Smln. Širdies tykumas, rimastìs KII137. Mano sieloj šiandie šventė – rimastėlis ir aušra! B.Sruog. Nebturėjo namėj rimasties ir pabėgo į Belgiją LC1889,27. Man juo geriaus bus rimastyje pasilikti TP1881,8. Tamsta būsi, tai darydamas, laimingas, atrasi rimastį A1884,290. Jis niekur rimasties neturėdavo prš. Šio svieto palaimos ieškojęs, bet niekur neradęs rimasties Ns1841,3. Sąžinės rimastìs KI543. 2. B995, Krz160 atsikvėpimas, poilsis: Neturėjo rimasčio nei atilsio CII264.
Dictionary of the Lithuanian Language.